2011 m. sausio 31 d., pirmadienis

Nuvažiavusio stogo mintys.

 Mmm...hot chocolate...



Šokoladas. Mmm...Niam niam. Skanu, bet tik ne juodas. Nemėgstu juodo šokolado. Fe, jis neskanus. O pas mus jo daaaug namie. Ir ką su juo daryt? Einu virtis karštą šokoladą...Not. Mama neleido. Aš nuliūdau. Ką veikti? Einu į youtubą, pasileisiu kokią dainą su žodžiais ir dainuosiu. Reikia vėl pradėt lavint balsą. Na tada, kai mečiau chorą, tiksliau, visą muzikos mokyklą, mano balsas "apsišiukšlino" (taip sakydavo mano choro mokytoja). 
Aš noriu karšto šokolado. Ką daryti, mama į virtuvę neleidžia, liepia eiti miegoti. Doh, aš neužmigsiu. Kaip aš tai padarysiu, kai pas mane galvoje sukasi daaaaug minčių...
Kur mano telefonas? A, radau...O! Net trims žmonės buvau reikalinga. Aaaa.... Kodėl visada įdomiausi renginiai tūri būti tada, kai manęs niekur neišleidžia. Tiksliau, kai man uždeda areštą???? Na kodėl??? Taip nesąžininga! Einu nusišausiu su durų rankena...
Ryt man nėra anglų la la la... Ha ha, mylių teatrą!!! Tikrai, bet kartais mane ten tiesiog užknisa, kaip, kad, tarkim šiandien. Katastrofa! Iš manęs atėmė vaidmenį, dėl kurio nepykčiau, jei nebūtų apkeistas su kitu kokiu vaidmeniu, bet ne...reikia paskirti bukos fyfačkos vaidmenį. Nesugebu to padaryti! Nepavyksta įsijausti į vaidmenį, bet tiesą sakant, aš to nelabai ir noriu...
Metas miegoti, metas miegoti, metas miegoti...Makaule, eik pasivaikščioti! Nenoriu aš to miego...Galiu ryt pabūt neišsimiegojus, juk tokios pamokos, kur daug proto nereikia...Ai, nu nebent plastikos spektaklis..Bet ir ten to proto daug nereikia..
O! Aš prisiminiau, kad mama turi parašyti  atleidimo raštelį nuo kūncės ir pateisinimo raštelį, kodėl nebuvau mokykloje...Mama!
A...!!!!
Aš prisiminiau, kad aš krikšto mama! A! Tai nuostabu! Aš Roko (bent jau aš ir to vaikelio tėvelis norim tokio vardo, geresnis, nei jo mama sugalvojo...) krikšto mama!!!!Weeeee...........!!!!!
Šokoladas. Noriu karšto šokolado. Gal kas taip pat nori? Virtuvė atsilaisvino, palaikykit man kas kompaniją...?
Ne nu, mano mama tikra višta. Atsisako parašyti man atleidimo nuo kūno kultūros raštelį. "Nenumirsi jei sportuosi". Ne nu b**t, numirsiu! Juk tik po ligos, su skaudančia ir perštinčia gerkle nesportuosiu. Bet jiems visada buvo dzin ant mūsų su seserimi sveikatos. Visada pačios išsigydidavome..Ai...
Oh...ką daryti, aš nenoriu miego!!! Uh...
Gal kas norit picos????Einu, galiu greitai iškepti. Tiesiog reikia picą paimti iš šaldymo kameros ir įdėti į orkaitę. O ant kiek laipsnių ją nustatyti???Ai, bus parašyta ant pakelio. Nors ne...Noriu karšto šokolado, kurio žinau, kad šiandien negausiu. Ir ryt negausiu ir poryt, ir užporyt ir...Bet po trijų dienų neištversiu ir pasidarysiiu. Tik žinau, kad per tą laiką mama paslėps visą šokoladą. Ji mane pažįsta. 
Gerai, aš rami, tyliu. Jau kalbu nesąmones. Nekalbu, bet rašau. Rašau, tai, apie ką aš tuo metu tikrai galvoju. Leidau jums susipažinti su mano dažnai vakarais išeinančiu pasivaikščioti stogu. 
Labanaktis. Tebūnie jūsų sapani tokie pat įdomūs kaip Živilės, mano kaimynės, mano mažojo, vos dešimties mėnesių brolio ir MANO. 
Saldžių!!!

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą